No point of return

– Tuomet lauk. Dar grįšiu.

– Geriau nežadėk. Niekada negali žinoti, kas gali nutikti.

– Ką gi, viso gero.

Tą vak4617_78060052005_4548511_narą išėjau į šaltą ir be galo tamsią naktį viena. Tą vakarą atidaviau viską, ką iki tol turėjau. Kelio jau nebebuvo atgal. Sulig tomis akimis supratau, jog paskutinį tiltą man sugriovė. Jūroje pradėjo kilti audra, nusinešdama dangaus žvaigždes ir netgi mėnulį. Ar tik tam, kad trumpam išvysčiau kažką, kas turėtų nuraminti mane? O gal atvirkščiai – ištirpdyti minioje? Tą vakarą žengiau žingsnį žinodama, jog pasukimas atgal reikš tik mano pabaigą.

 

(2008 m.)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *